2020-aisiais Konkurencijos taryba įgijo visą komplektą priemonių tiek savo tyrimams atlikti, tiek padėti kitų ES valstybių narių tyrimams įmonėse, kurios veiklą vykdo Lietuvoje. Konkurencijos įstatymo pakeitimais visiškai įgyvendinta ES direktyva, didinanti konkurencijos priežiūros institucijų galias. Konkurencijos taryba gavo dar daugiau įgaliojimų, atsirado naujų pagrindų baudoms, įstatymu įtvirtinta solidari motininės įmonės atsakomybė. Konkurencijos priežiūros institucijos ES bendradarbiaus ne tik keisdamosi informacija, bet ir vykdydamos baudų išieškojimus. Todėl ateityje turėtume tikėtis aktyvaus konkurencijos teisės įgyvendinimo.
Pastaruoju metu daugiausia dėmesio sulaukia konkurencijos teisės pažeidimai skaitmeninėse rinkose veikiančių įmonių. Europos Komisija, atskirų valstybių narių bei JAV institucijos bei teismai nuolat tiria ir sprendžia dėl didžiųjų technologijų bendrovių Google, Apple, Facebook veiksmų ir veiklos modelių atitikties konkurencijos teisei. Taip pat aktyviai diskutuojama, ar konkurencijos teisė turėtų būti naudojama ir kitiems, pvz., ekologijos, visuotinės sveikatos, tikslams pasiekti.
Šios tendencijos Lietuvoje kol kas nėra itin juntamos. Didžioji dalis konkurencijos teisės pažeidimų tebėra konvenciniuose sektoriuose. Tačiau dėl pandemijos įmonių veikloms persikėlus į internetinę erdvę, tikėtina, kad neišvengiamai ir Konkurencijos taryba atidžiau stebės elektroninę prekybą ir kitus verslus, teikiančius paslaugas elektroniniu būdu. Be to, šiose srityse stebėsime ne tik Konkurencijos tarybos, bet ir Valstybinės duomenų inspekcijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmus.
Prekybos sektorius taip pat turės prisitaikyti ne tik prie veiklos pokyčių dėl karantino, bet ir prie 2021 m. lapkritį įsigaliosiančios naujos Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos. Jos tikslas nustatyti draudžiamas praktikas santykiuose su tiekėjais. Numatoma, kad už pažeidimus bus skiriamos iki 1 % metinių pajamų baudos.
2020 m. Konkurencijos taryba paskyrė tik keturias baudas. Jos skirtos mažmeninės prekybos, keleivių vežimo, notarų paslaugų ir pramogų sektoriuose. Tačiau kaip rodo viešai prieinami duomenys, šiuo metu vyksta dar bent 13 tyrimų. Didžioji dalis dėl kartelinių (draudžiamų susitarimų). Atsižvelgiant į tai, kad tyrimai trunka 2–3 metus, dauguma jų turėtų būti užbaigti 2021 m.
Kartelių tyrimai ir toliau liks Tarybos prioritetu. COVID-19 verčia verslą daugiau bendrauti. Tad dar atidžiau derėtų sekti savo veiksmus, kad konkurentų bendravimu nebūtų sudaryti karteliai, nes konkurencijos teisė taikoma ir karantino metu.
Prasidėjus pandemijai po ilgo laiko į Tarybos akiratį grįžo asociacijos. Pradėtas tyrimas dėl galimai Lietuvos krepšinio lygos sudaryto kartelio bendrai sprendžiant dėl sutartinių santykių su savarankiškų klubų žaidėjais. O odontologų asociacija gavo draugišką Tarybos įspėjimą už pasidalintus planus kelti paslaugų kainas. Asociacijos yra svarbus įmonių įrankis būti girdimiems valstybės institucijose. Tačiau tai yra viena pagrindinių konkuruojančių įmonių bendravimo formų, kur lengviausia pažeisti konkurencijos teisę. Reikėtų nepamiršti, kad aptarinėti įmonių verslo sprendimus ar priimti juos kartu, keistis komerciškai jautria informacija yra draudžiama. Kiekviena įmonė dėl savo veiklos turi spręsti savarankiškai.
Ypatingo Tarybos dėmesio sulaukia ir viešieji pirkimai – didžioji dalis pradedamų tyrimų ir skirtų baudų pastaraisiais metais yra susijusios su karteliais viešuosiuose pirkimuose. Ši praktika neabejotinai tęsis, ypač po šiais metais Tarybai sėkmingai pasibaigusių bylų administraciniuose teismuose, kurie patvirtino Tarybos išvadas dėl statybos įmonių sudarytų draudžiamų susitarimų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir skyrė milijonines baudas.
Konkurencijos taryba ilgą laiką yra pasyvi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europoje piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidimams skiriama daug dėmesio, bei į tai, kad pandemijos metu tam tikruose sektoriuose (pvz., prekybos, farmacijos) ryški rinkų, kuriose veikia didelę rinkos galią turintys žaidėjai, problematika, neišvengiamai į tai turės reaguoti ir Taryba. Todėl įmonės, turinčios daugiau kaip 40 % rinkos, turėtų atidžiau sekti savo verslo praktikas ir nepiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Su naujais iššūkiais susidurs ir įmonių grupės. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta solidari motininės įmonės atsakomybė už dukterinės pažeidimus. Atitinkamai nelieka mums įprastų juridinio asmens atsakomybės ribų. Be to, asmeninė vadovų atsakomybė už jų vadovaujamos įmonės konkurencijos pažeidimus lemia, kad vadovai 3–5 metus netenka teisės eiti vadovaujančias pareigas, įskaitant ir kitų įmonių valdymo organuose. Todėl konkurencijos teisės pažeidimai gali turėti įtakos visai įmonių grupei, ne tik taisykles pažeidusiai įmonei.
Taryba pradėjo drąsiai kvestionuoti institucijų priimtus teisės aktus ir reguliavimą, kuriame nustatomas paslaugų teikimas, jei jis galimai mažina konkurenciją ar yra nepalankus vartotojams. Į Tarybos akiratį pateko notarų paslaugos, keleivių vežimo reguliariaisiais maršrutais organizavimo tvarka. Todėl turint sutartinių santykių su viešuoju sektoriumi, reikėtų nepamiršti, kad Tarybos taikomi įpareigojimai institucijoms nutraukti neteisėtus veiksmus gali turėti įtakos reguliacinei verslo aplinkai ar sutartiniams santykiams.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Konkurencijos įstatymo pataisoms nelieka vienos iš Konkurencijos tarybos funkcijų – nesąžiningos konkurencijos priežiūros. Konkurencijos taryba nebetirs galimų nesąžiningos konkurencijos pažeidimų. Tai turės daryti ūkio subjektai patys civilinio proceso tvarka.
Galiausiai, 2021 m. taip pat įvyks Brexit. ES konkurencijos teisė nebebus taikoma Jungtinei Karalystei (JK) ir palaipsniui gali atsirasti skirtumų dėl pačių taisyklių ir jų įgyvendinimo. Tad įmonėms, turinčioms verslo partnerių JK, reikės atidžiau sekti britų teisės aktų ir praktikos pokyčius.
Intensyvėjant konkurencijos taisyklių laikymosi priežiūrai, galimų konkurencijos pažeidimų rizikos valdymo planai ir darbuotojų mokymai taps dar didesne būtinybe sėkmingai kasdienei veiklai.
2020 m. kvietėme „Motieka ir Audzevičius“ klientus į pavasario ir rudens ciklus apie konkurencijos teisę. Toliau stebime konkurencijos teisės taikymo praktiką ir tendencijas, aktualias verslui. Visada esame pasiruošę dalytis savo patirtimi ir įžvalgomis ir jau metų pradžioje kviesime į naujus (kol kas virtualius) susitikimus. Jei turite klausimų, susisiekime!
7 konkurencijos teisės ir jos įgyvendinimo tendencijos 2021 m.
1. Tyrimai dėl kartelių: liks Tarybos prioritetu, todėl bendravimas su konkurentais net ir pandemijos sąlygomis turi atitikti konkurencijos teisę.
2. Viešieji pirkimai: tiekėjai turi vadovautis ne tik viešųjų pirkimų, bet ir konkurencijos teisės taisyklėmis.
3. Asociacijų veikla: būtina atidžiai sekti, kokie klausimai sprendžiami asociacijoje. Asociacijų nariai negali keistis komerciškai jautria informacija ir priimti bendrų verslo sprendimų dėl elgesio rinkoje.
4. Solidari atsakomybė: nelieka įprastų juridinio asmens atsakomybės ribų, tad būtina įvertinti riziką, kad už kontroliuojamos įmonės pažeidimus atsakys ir motininė įmonė.
5. Mažmeninė prekyba ir elektroninė prekyba: dėl sektorių svarbumo pandemijos metu, grįžtančio dėmesio pažeidimams už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei naujų teisės aktų įsigaliojimo bendrovės turėtų itin atidžiai vertinti savo atitiktį konkurencijos teisei.
6. Sankcijos viešiesiems subjektams: keičia atitinkamo reguliavimo aplinką ir gali turėti įtakos verslo sprendimams.
7. Atitiktis konkurencijos teisei įmonėje ir jų grupėse: investavimas į konkurencijos taisyklių supratimą ir darbuotojų gebėjimus identifikuoti galimus pažeidimus yra efektyviausia priemonė išvengti sankcijų.
Tekstas spausdintas: Motieka ir Audzevičius puslapyje.
Foto: © Rita Paukštė, Plungė, 2020.
Comments