2019 m. Europos Komisija pristatė ES žaliąjį susitarimą (angl. Green Deal), kuris šiais metais virto Reglamentu, įpareigojančiu valstybes nares pasiekti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų klimatui neutrali iki 2050 m.
Tarp esminių faktorių, padėsiančių mažinti taršą ir siekti klimato neutralumo, Komisija išskiria konkurenciją ir inovacijas. Atitinkamai, praėjusį mėnesį Europos Komisijos Konkurencijos direktoratas (DG COMP) paskelbė politinį dokumentą dėl ES žaliojo susitarimo ir konkurencijos politikos. Dokumentas pateikia konsultacijų, diskusijų tarp įvairių suinteresuotų asmenų santrauką bei išskiria Komisijos veiksmus atskirose konkurencijos politikos srityse. Iš šio dokumento galima spręsti, kad konkurencijos politika (ir teisė) neišvengs tvarumo ir „žalumo“ temų.
ES konkurencijos politikos pasitelkimas ES tikslams įgyvendinti
ES konkurencijos politiką sudaro kelios sritys. Tai taisyklės draudžiančios tam tikrus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, įmonių koncentracijų kontrolė bei valstybės pagalbos kontrolė.
Kiekviena šių sričių turi savo tikslus ir reglamentavimą, tačiau visų jų esmė yra konkurencijos ES vidaus rinkoje skatinimas ir siekis, kad nei privačių subjektų, nei valstybių veiksmai neužkirstų kelio konkurencijai.
Šiuo metu yra kelios išsiskiriančios nuomonės dėl konkurencijos teisės ir kitų nei konkurencija tikslų įgyvendinimo ją pasitelkiant. Viena iš nuomonių yra, kad esama konkurencijos teisė sukuria kliūtis tvarumo iniciatyvoms, kita - ji yra pakankama ir nekliudo, o trečioji, kad ne konkurencijos teisė, o atskiri reguliavimai turi spręsti klausimus, kurie susiję su kitais nei konkurencija tikslais (daugiau apie šią diskusiją čia).
Kol kas nėra aišku, kuri nuomonė turės daugiausia įtakos ateities konkurencijos teisei. Tačiau iš Europos Komisijos veiksmų, akivaizdu, kad tvarumo ir žalėjimo temos labiausiai palies valstybės pagalbos taisykles. Taip pat Komisija planuoja pateikti gaires dėl vadinamųjų "tvariųjų bendradarbiavimo" susitarimų, t.y. dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 str. taikymo kai bendradarbiaujama dėl tvarumo ir vystant žaliąsias iniciatyvas.
Ar gali įmonės bendradarbiauti dėl klimato kaitos mažinimo tikslų?
Šiuo metu tai yra esminis klausimas, kurį sprendžia tiek Komisija, tiek nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos.
Konkurencijos teisė draudžia susitarimus ir bendradarbiavimą, kuris riboja ar gali riboti konkurenciją. Tarp tokių susitarimų yra kainų nustatymas, gamybos ribojimas, dalinimasis rinkomis ar klientais, kt. Sudarant tokius susitarimus įmonės vietoj to, kad konkuruotų dėl paslaugų, prekių kainos, kokybės ir inovatyvumo, veikia kartu ir nekonkuruoja tarpusavyje. Išimtys tokiam draudimui yra gana ribotos.
Todėl tiek rinkos dalyviai, tiek institucijos ieško aiškumo, ar (ir kaip) įmonės gali bendradarbiauti, siekdamos tikslų, susijusių su klimato kaitos mažinimu, tvarumu, ir nepažeisti konkurencijos teisės.
Komisija laikosi pozicijos, kad žalioji konkurencijos politika turi pirmiausia likti konkurencijos politika. Tačiau pripažindama, kad tam tikros iniciatyvos gali būti pateisinamos ir atitikti konkurencijos teisę, paskelbė, kad pateiks detalias gaires dėl įmonių bendradarbiavimo siekiant tvarumo tikslų ar vystant žaliąsias iniciatyvas.
Šiuo metu Komisija atnaujina horizontaliųjų ir vertikaliųjų susitarimų gaires, kurios jau įtvirtina taisykles dėl tam tikro įmonių bendradarbiavimo, ir planuoja jose nustatyti esminius principus dėl bendradarbiavimo tvarumo ir žaliųjų iniciatyvų srityse. Numatoma, kad Komisija detalizuos, kaip bus galima apskaičiuoti ir įvertinti tvarumo naudą, ir ar ji nusveria neigiamas nekonkuravimo pasekmes, pateiks principus, kaip įvertinti, ar bendradarbiavimas yra būtinas/ neišvengiamas, ir gaires dėl santykio su esamu tvarumo reguliavimu bei bendradarbiavimo būtinumu.
Taip pat Komisija svarsto galimybę įtvirtinti vadinamuosius „comfort letters“, atsakant į individualių subjektų prašymus įvertinti jų planuojamo bendradarbiavimo atitikimą konkurencijos teisei. Ši praktika Komisijos taikyta vertinant įmonių bendradarbiavimą COVID-19 kontekste.
Komisijai įgyvendinus šias iniciatyvas, akivaizdu, kad įmonės turės daugiau aiškumo, kaip vystyti žaliąsias iniciatyvas su partneriais nepažeidžiant konkurencijos teisės. (Apie tai, kaip teisėtas bendradarbiavimas dėl aplinkosaugos standartų įgyvendinimo virto 875 mln eurų bauda, skaitykite čia.)
Valstybės pagalbos kontrolė – parama turės „žalėti“
Valstybės pagalbos sąvoką reikėtų suprasti, kaip mechanizmą, kuriuo ES lygiu nustatomos taisyklės, kokia parama, kam ir kaip gali būti teikiama iš valstybės išteklių. Taigi, savo esme tai yra mechanizmas, kuriuo kontroliuojama, kam valstybė skiria biudžeto lėšas ir kaip remia privačius subjektus, sektorius ir iniciatyvas.
Sutariama, kad valstybės pagalba ir jos kontrolės taisyklės vaidins vieną svarbiausių vaidmenų siekiant ES žaliojo susitarimo tikslų. Esminiai siūlymai yra susiję su valstybės teikiamos paramos iškastiniam kurui ir jo gamintojams mažinimu. Taip pat svarstoma į valstybės pagalbos procedūras įvesti poveikio aplinkai vertinimą ir „žalėjimo“ sąlygą.
Europos Komisija atskleidė, kad siekdama Žaliojo susitarimo tikslų keis esminius valstybės pagalbą ir jos kontrolę reglamentuojančius dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta daugumos valstybės pagalbos taisyklių modernizavimas. Todėl Komisija turi puikią progą kartu įtraukti ir pakeitimus, susijusius su Žaliuoju susitarimu. Tą ji nelaukdama ir daro:
1. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės
Šių metų pabaigoje bus atnaujintos Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės. Jos yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį derinama parama, susijusi su aplinkos apsauga. Gairės bus plačiau taikomos: įtrauktos tokios naujos sritys, kaip švarus mobilumas, žiedinė ekonomika, bioįvairovė, technologijos, galinčios pasiekti Žaliojo susitarimo tikslų. Atsiras ir naujų priemonių.
Siekiant mažesnio paramos masto iškastiniam kurui, bus įvedamas privalomas aplinkos apsaugos sąnaudų skaičiavimas bei griežtesnės paramos teikimo sąlygos infrastruktūros, kuri nėra žalia, projektams.
2. Bendrosios išimties reglamentas
2021 m. liepos mėn. Komisija iš dalies jau atnaujino taisykles (vadinamąjį Bendrosios išimties reglamentą), kurios, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia valstybėms narėms teikti paramą jos atskirai nederinant su Europos Komisija.
Komisija supaprastino taisykles paramai pastatų energetiniam efektyvumui didinti. Taip pat atsirado galimybė taikyti šį reglamentą viešoms elektromobilių įkrovimo stotelėms ir jų infrastruktūrai. Atnaujintomis taisyklėmis skatinamas skaitmenizavimas.
3. Parama Europos interesams svarbiems projektams
Pagalbos ES interesams svarbių projektams taisyklės nustato valstybių narių investavimą į tarpvalstybinius projektus. Tikimasi, kad Europos Komisija atnaujins Komunikatą dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų dar iki 2021 m. pabaigos. Numatoma, kad skatinamos inovacijos, įvedant principą, kad investicijos į projektus turi nesukelti „esminės žalos“ Žaliojo susitarimo tikslų kontekste.
4. Regioninės paramos gairės
Regioninės valstybės pagalbos gairės jau yra atnaujintos ir įsigalios 2022 m. sausį. Jomis bus siekiama padėti įgyvendinti Žaliojo susitarimo tikslus regionuose ir suteikti galimybę atsižvelgti į skirtingus iššūkius, su kuriais susiduria skirtingi ES valstybių narių regionai pereinamajame (angl. transition) laikotarpyje.
Taigi, ES žaliasis susitarimas jau atsispindi valstybės pagalbos kontrolėje. Pakeitimai suteiks įmonėms tiek naujų galimybių gauti paramą savo iniciatyvoms, tiek reikalaus peržiūrėti, savo verslo strategijas, kad galėtų į ją pretenduoti.
Trumpai
Vargu, ar konkurencijos teisė ir jos esminės nuostatos pasikeis - ji, pirmiausia, skatins konkurenciją tarp įmonių. Tačiau Europos Komisija yra priversta reaguoti į tai, kad klimato kaitos iššūkiai verčia įmones tiek bendradarbiauti, tiek kurti inovacijas. Todėl ji ieško pozijos, kaip suteikti daugiau apibrėžtumo bei padėti įmonėms suvaldyti tokių iniciatyvų atitiktį konkurencijos teisei, ir užtikrinti jos taikymo vientisumą visoje ES. Todėl Komisijos išaiškinimas dėl tvarumo vertinimo bendradarbiavimo susitarimuose yra labai laukiamas.
Kita istorija yra valstybės pagalbos kontrolė. Jau dabar yra aišku, valstybės paramos ir jos priemonių laukia sparti evoliucija žalėjimo link. Prie to prisitaikyti turės tiek valstybės institucijos planuojančios paramos priemonės, tiek verslai, siekiantys gauti valstybės paramą.
Foto: © Rita Paukštė, Kintai, 2021.