Konkurencijos taryba oficialiai nebetirs nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus Konkurencijos įstatymo pataisoms nelieka vienos iš Konkurencijos tarybos funkcijų – nesąžiningos konkurencijos priežiūros. Konkurencijos taryba nebetirs galimų nesąžiningos konkurencijos pažeidimų. Tai turės daryti ūkio subjektai patys civilinio proceso tvarka.


Iki šiol Konkurencijos įstatymas numatė, kad Taryba nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik esant vienai sąlygai - jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Ši sąlyga buvo siejama su nesąžiningos reklamos priežiūra. Tačiau 2019 m. gegužę klaidinančios reklamos priežiūros funkcija perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Kitomis aplinkybėmis (nesusijusiomis su reklama) Taryba eilę metų nėra atlikusi tyrimų. Pagal Konkurencijos tarybos informaciją, per pastaruosius dvidešimt metų buvo tik viena byla dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o 2016 – 2004 m. priimta 21 nutarimas atsisakant pradėti tyrimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Taigi, nuostata, kad Taryba atlieka tyrimus dėl nesąžiningos konkurencijos, iš esmės praktiškai buvo neveiksni.


Už pažeidimus Taryba galėjo skirti baudas iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šiuo metu sankcijų ūkio subjektams už nesąžiningos konkurencijos pažeidimus pagal Konkurencijos įstatymą nelieka.


Šie pokyčiai argumentuoti tuo, kad ginčai dažnai yra individualaus pobūdžio, kylantys tarp kelių ūkio subjektų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Tad juos efektyviau gali spręsti teismai, o ne Taryba. Tokia praktika yra kitose ES valstybėse, pvz., Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje.


Konkurencijos įstatymo 15 str. apibrėžiantis draudžiamus nesąžiningus konkurencijos veiksmus, lieka nepakitęs, t.y. Konkurencijos įstatymu ir toliau reguliuojama sąžiningos ūkinės veiklos praktika ir nustatomas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas (neteisėti veiksmai).


Primintina, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Pavyzdžiui: savavališkai naudoti panašius prekės ženklus, siūlyti konkurentų darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies darbo pareigų, komercinių paslapčių neteisėtas gavimas ir naudojimas.


Nelikus Tarybos funkcijos tirti nesąžiningos konkurencijos pažeidimus, ūkio subjektai, kurių teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, toliau gins savo teises kreipdamiesi į bendros kompetencijos teismus. Pateikiant ieškinį prašoma kito ūkio subjekto veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir atlyginti šiais veiksmais patirtą žalą ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus (Konkurencijos įstatymo 16 str.).


Atkreiptinas dėmesys, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų priežiūra ir tyrimai reguliuojami atskiru įstatymu ir Taryba turi priežiūros funkcijas. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ribojamas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (šiuo metu tai – MAXIMA, RIMI, IKI, NORFA, LIDL) rinkos galios panaudojimas prieš maisto prekių bei gėrimų tiekėjų interesus.


Šis atskiras mažmeninės prekybos sektoriui skirtas įstatymas nustato sąžiningai ūkinės veiklos praktikai prieštaraujančius veiksmus, t.y. draudžiamus veiksmus mažmeninės prekybos įmonių veikloje santykiuose su tiekėjais. Už nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms gali būti skiriama bauda iki 120 000 eurų.


Su paskutinių metų Konkurencijos įstatymo pakeitimais Konkurencijos taryba grynina savo funkcijas – klaidinančios reklamos tyrimai perduoti kitai institucijai, nelieka ir tyrimų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Tai, tikėtina, leis Tarybai susikoncentruoti į savo prioritetinę savo sritį – kartelių tyrimus.


Foto: © Rita Paukštė, Londonas, 2018.