Atsižvelgiant į 2019–2020 m. priimtus Konkurencijos įstatymo pakeitimus ir sekant vyraujančią konkurencijos teisės įgyvendinimo praktiką, akivaizdu, kad įmonės, veikiančios įmonių grupėse, patiria papildomas rizikas, susijusias su konkurencijos teise.
Pastaruoju metu, jei įmonė padaro konkurencijos teisės pažeidimą ir priklauso įmonių grupei, atsakomybė ir bauda skiriama solidariai ir patronuojančiai įmonei. Ši praktika buvo įtvirtinta ir Konkurencijos įstatyme. Taip pat papildomai reiktų atkreipti dėmesį ir į pakeitimus dėl galimo baudos perėjimo įmonei, perėmusiai konkurencijos teisės pažeidimą padariusios įmonės teises ir pareigas ar esminį turtą, bei į Tarybos teisę reikalauti struktūrinių įmonės pokyčių.
Konkurencijos teisėje nelieka juridinio asmens atsakomybės ribų?
Motininės įmonės atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus principus jau keletą dešimtmečių vysto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Nors iki šių metų lapkričio Konkurencijos įstatymas ir nenumatė solidarios įmonių atsakomybės, Konkurencijos taryba rėmėsi ES teise ir taikė vieno ekonominio vieneto doktriną bei atitinkamai solidarią atsakomybę ne tik pažeidėjui, bet ir patronuojančiai įmonei.
Ši Konkurencijos tarybos praktika sulaukė nemažai kritikos. Solidari atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus iki pat 2020 m. lapkričio nebuvo įtvirtinta Konkurencijos įstatyme. Be to, ji prieštarauja administracinės teisės principui, kad asmens atsakomybė administracinėje teisėje turi būti individualizuota. Galiausiai taikant solidarią atsakomybę nelieka įprastų juridinių asmenų atsakomybės ribų pagal civilinę teisę.
Yra kelios esminės šio reguliavimo ir praktikos pasekmės.
Pirma, Taryba neturi įrodyti, jog motininė įmonė žinojo, pritarė ar pati davė nurodymus daryti konkurencijos teisės pažeidimą, kad taikytų solidarią atsakomybę.
Antra, kai įmonė veikia įmonių grupėje, bauda gali būti skaičiuojama ne tik nuo įmonės, kuri padarė pažeidimą, pajamų. Baudos bazė gali būti kiekvienos ūkio subjektų junginiui priklausančios įmonės bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais suma.
Trečia, įstatymo pakeitimai nustato taisykles, kaip turės būti sumokėta bauda, paskirta ūkio subjektų junginiui (įskaitant, įmonių grupę). Tarybai suteikiama teisė reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų.
Šiuolaikiniuose verslo santykiuose rinkoje dažnai dalyvaujama per įmonių grupės narius. Atskiros įmonės kuriamos dėl verslo valdymo, išteklių pasidalinimo, planavimo, rinkodaros. O svarbiausia, ir dėl to, kad įmonių grupę sudaro teisiškai savarankiški subjektai, turintys nustatytas civilinės atsakomybės ribas. Įmonių grupės teisinis savarankiškumas reiškia, kad teisiniuose santykiuose dalyvauja konkreti grupės įmonė, būtent ji ir atsako už sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau akivaizdu, kad konkurencijos teisė keičia šį tradicinį ir įprastą supratimą.
Ekonominis tęstinumas – bauda seka paskui teisių ir pareigų perėmėją
Likvidavus juridinį asmenį ne visada reiškia, kad „nėra pažeidėjo, nėra ir baudos“. Konkurencijos įstatymo pakeitimai įtvirtino ir ekonominio tęstinumo principą. Pagal jį nelikus juridinio asmens, kuris padarė konkurencijos teisės pažeidimą, už jį atsakyti gali tekti pastarojo teisių ir pareigų perėmėjui, t. y. Taryba galės ieškoti, kas perėmė juridinio asmens teises ir pareigas ar esmines verslo dalis (turtą, įrangą, darbuotojus).
Jei įmonė pažeidė konkurencijos teisę ir, tarkime, ji buvo likviduota ar įsigyta kito ūkio subjekto, jos teisių perėmėjas bus atsakingas ir už tai įmonei paskirtos sankcijos įvykdymą. Taigi, naujas ar perėmęs ūkio subjektas „paveldi“ teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę už pažeidimą.
Be to, pagal ES praktiką, kuria dažnai remiasi Taryba, neįgijus įmonės, bet įsigijus esminį pažeidimą padariusios įmonės turtą – darbuotojus, taip pat tam tikrose situacijose gali būti laikoma, kad įgijęs ūkio subjektas „paveldi“ ir pažeidimo baudą dėl taip vadinamo ekonominio tęstinumo principo.
Šis principas svarbus planuojant įmonių grupės ekosistemą ir turi tapti papildomu aspektu, kurį reikia įsivertinti, kai daromi įmonių įsigijimai ir susijungimai.
Taryba turi teisę reikalauti struktūrinių pokyčių
Su praeitų metų pakeitimais įtvirtinta ir kita Konkurencijos tarybos teisė. Įstatymo pakeitimai suteikia Tarybai įgaliojimus taikyti ūkio subjekto struktūrą keičiančias priemones siekiant nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Kol kas šiuo įrankiu Taryba nepasinaudojo. Tačiau ji gali savo nustatytais terminais ir sąlygomis įpareigoti įmonę pakeisti savo struktūrą, reorganizuoti įmonę, parduoti ją, jos turtą ar akcijas.
Kaip įmonei grupėje likti savarankiškai konkurencijos teisės kontekste?
Kad būtų taikoma solidari atsakomybė reikia įrodyti, kad įmonės yra vienas ekonominis vienetas. Tam pasitelkiamas kontrolės ir lemiamos įtakos vertinimas. Jei patronuojanti įmonė valdo kitos įmonės 100 % akcijų paketą, preziumuojama, kad ji turi lemiamą įtaką dukterinei ir šios įmonės kartu laikomos vienu ekonominiu vienetu.
Neturint 100 % akcijų paketo, vertinamos kitos aplinkybės. Esminiu argumentu gali tapti tai, kad įmonės yra juridiškai labai susijusios per bendrus vadovus, akcininkus, dalinasi darbuotojais, turi glaudžius pavaldumo santykius. Taip pat lemiamą įtaką gali rodyti tiek juridinis, tiek faktinis ūkinės, finansinės veiklos susietumas. Be to, Taryba įrodinėdama, kad patronuojanti įmonė turi lemiamą įtaką dukterinei, rėmėsi ir tuo, kad visos įmonės pačios vertina save kaip vieną subjektą, rinkoje elgiasi vienodai ar pagal bendrą strategiją arba tarpusavyje nekonkuruoja.
Taigi, jei įmonės faktiškai neturi realios veiksmų ir sprendimų priėmimo laisvės, jos laikomos vienu ekonominiu vienetu. Tokiu atveju įmonėms gali būti pritaikyta solidari atsakomybė.
Bendri įmonių akcininkai, valdybos nariai, aiškiai neatskirti finansiniai srautai ir darbuotojų funkcijos tampa pakankamu pagrindu Tarybai reikalauti atsakomybės ne tik iš subjekto, kuris padarė pažeidimą, bet ir iš patronuojančios ar kitų dukterinių įmonių.
Todėl svarbu, kad įmonės įmonių grupėje turėtų tam tikras taisykles organizuodamos vidinę veiklą ir santykius su išore. Pirmiausia, tai aiški tarpusavio santykių struktūra ir dokumentacija. Esamos faktinės situacijos įtvirtinimas įstatuose, susitarimuose su vadovu, pavaldumo dokumentuose gali padėti išvengti nereikalingų ginčų. Pavyzdžiui, padėti gali tinkamas dokumentavimas, kad finansinių ataskaitų ar kitų dukterinės įmonės sprendimų tvirtinimas yra tik dėl strateginės finansinės atskaitomybės (susižinojimo), o ne dėl siekio kontroliuoti ir turėti lemiamą įtaką dukterinėse įmonėse.
Taip pat faktinis veiklos organizavimas, kai dalinamasi darbuotojais, tie patys asmenys skiriami vadovais ir valdybos nariais, yra patogus organizuojant vidinę veiklą, tačiau problematiškas konkurencijos teisės požiūriu.
Nors Konkurencijos įstatymo ir priimti pakeitimai, kol kas nėra aišku, kaip šios nuostatos bus taikomos praktiškai. Dėl solidarios atsakomybės taikymo šiuo metu tai pat laukiama kelių reikšmingų teismų sprendimų. Todėl ypač svarbu, kad įmonės, veikiančios grupėse, bei motininės bendrovės įvertintų iš to kylančias rizikas.
Foto: © Rita Paukštė, Dublinas, 2019.