Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Konkurencijos įstatymas per pastaruosius metus keitėsi jau ne kartą – įgyvendinama ES direktyva, kuria siekiama, kad valstybių narių konkurencijos institucijos veiksmingiau užtikrintų konkurencijos teisės vykdymą. Be to, ne tik perkeltos direktyvos nuostatos, bet ir pasinaudota galimybe įtvirtinti kitus pakeitimus.
Viešumoje akcentuojami pakeitimai, susiję su Konkurencijos tarybos funkcijomis atliekant konkurencijos teisės pažeidimų tyrimus. Tačiau nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusios nuostatos įveda rimtus pokyčius atsakomybės taikymo ir baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo klausimuose.
Esminiai pokyčiai dėl baudų skaičiavimo
Didėja pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojama bauda. Iki pakeitimų bauda skaičiuota nuo įmonės bendrųjų pajamų praėjusiais metais (metai prieš Tarybos priimtą nutarimą dėl pažeidimo). Bauda gali būti iki 10 % šių pajamų.
Nuo lapkričio 1 d. bauda skaičiuojama nuo įmonės bendrųjų pasaulinių pajamų. T. y. nuo visų ūkio subjekto gautų pajamų pasaulio valstybėse, neapsiribojant geografine lokacija, kurioje padarytas pažeidimas.
Dar daugiau, kai įmonė veikia įmonių grupėje, bauda galės būti skaičiuojama ne tik nuo įmonės, kuri padarė pažeidimą, pajamų. Baudos bazė bus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrosios metinės pasaulinės pajamos praėjusiais ūkiniais metais.
Taip pat detalizuotos sąlygos, kada ūkio subjektas gali būti atleistas nuo baudos ir kada bauda gali būti sumažinta. Papildomai įtvirtinama, kad jei kitose ES valstybės per pastaruosius 7 metus jau buvo padaryti panašus pažeidimai, tai bus laikoma sunkinančia aplinkybe. Dėl pakartotinumo gali didėti bauda.
Rizikos veikiant įmonių grupėje
Pastaruoju metu, jei įmonė padaro konkurencijos teisės pažeidimą ir priklauso įmonių grupei, atsakomybė ir bauda skiriama solidariai visai grupei. Tokia Konkurencijos tarybos praktika sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad (i) solidari atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus nebuvo įtvirtinta įstatyme; (ii) prieštarauja administracinės teisės principui, kad asmens atsakomybė administracinėje teisėje turi būti individualizuota; (iii) taip pat taikant solidarią atsakomybę nelieka įprastų juridinių asmenų atsakomybės ribų pagal civilinę teisę.
Įstatymo pakeitimai tiesiogiai įtvirtina galimą solidarią patronuojančios įmonės atsakomybę, kai pažeidimą padaro dukterinė įmonė. Taip pat solidariai atsakingais bus laikomi ir kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys.
Atitinkamai įstatymo pakeitimai nustato taisykles, kaip turės būti sumokėta bauda, paskirta ūkio subjektų junginiui (įskaitant, įmonių grupę). Iš esmės įtvirtinama solidari atsakomybė ir Tarybai suteikiama teisė reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų.
Pažymėtina, kad jei įmonė pažeidė konkurencijos teisę ir, tarkime, ji buvo likviduota ar įsigyta kito ūkio subjekto, jos teisių perėmėjas bus atsakingas ir už įmonei (net jei ji juridiškai nebeegzistuoja) paskirtos sankcijos įvykdymą.
Atsižvelgdamos į šiuos pakeitimus, įmonių grupės privalo įsivertinti papildomas rizikas.
ES konkurencijos priežiūros institucijų bendradarbiavimas
ECN+ Direktyvos vienas iš tikslų yra sustiprinti procedūrines galimybes ES nacionalinėms konkurencijos priežiūros įstaigoms bendradarbiauti.
Konkurencijos įstatymo pakeitimai sukuria teisinį pagrindą, pagal kurį konkurencijos priežiūros institucijos galės viena kitai padėti įteikti dokumentus, pvz., informuoti apie tyrimo išvadas, dėl priverstinio baudos ar palūkanų išieškojimo.
Šiuo metu konkurencijos priežiūros institucijos susiduria su iššūkiais, siekdamos išieškoti baudas, kai įmonė neturi turto ar neregistruota valstybėje, kurioje nustatytas pažeidimas. Taigi, jei įmonei baudą paskyrė kitos ES valstybės konkurencijos priežiūros institucija, ji galės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai teikti prašymą, o pastaroji pateiks vykdymo dokumentus antstoliui, ir atvirkščiai.
Taip pat Konkurencijos taryba galės už kitas ES valstybių konkurencijos priežiūros institucijas atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus ir surinktą informaciją perduoti joms. Lygiai taip pat Lietuvos Konkurencijos taryba galės kreiptis į bet kurią konkurencijos priežiūros instituciją ES ir prašyti atlikti tyrimo veiksmus.
Taigi, Konkurencijos įstatymo pakeitimais dar labiau sustiprinamas vadinamasis sankcijų už konkurencijos teisės pažeidimus „atgrasomasis“ poveikis. Pajamų, nuo kurių skaičiuojama bauda, bazės išplėtimas, grupės įmonių solidari atsakomybė, ES institucijų bendradarbiavimas tyrimo metu ir išieškant baudas verčia stiprinti konkurencijos teisės pažeidimų prevenciją ir pažeidimų rizikas įtraukti į įmonių rizikos valdymo planus.
Daugiau apie konkrečius pasikeitimus skaitykite mano straipsnyje IQ „Konkurencijos taisyklių neišmanymas tampa prabanga“, taip pat „Verslo žinių“ straipsniuose „Nauji Konkurencijos tarybos įgaliojimai gali būti skausmingi įmonėms“ ir „Milijonai iš baudų nieko neparodo“.
Tekstas spausdintas: Motieka ir Audzevičius puslapyje.
Foto: © Rita Paukštė, Kernavė, 2020.