Nors žalos ieškiniai dėl konkurencijos teisės pažeidimo Lietuvoje yra galimi kelis dešimtmečius, taip pat 2016 m. įgyvendinta ES Žalos direktyva, šis teisių gynimo būdas Lietuvoje nėra dažnas, o buvę bylinėjimosi pavyzdžiai nėra sėkmės istorijos.
Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, perkėlė į nacionalinę teisę ES direktyvos 2014/104/ES nuostatas, kurios ES lygiu skatina privatų konkurencijos teisės įgyvendinimą, siekiant jiems konkurencijos teisės padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ir prieš Žalos direktyvą Lietuvoje žalos ieškiniai buvo galimi. Tačiau ES valstybių narių situacija skiriasi. Žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus ieškiniai ES yra ganėtinai dažni, ypač Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje (taip pat ir Jungtinėje Karalystėje). Tačiau tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje) žalos ieškiniai nėra dažni, o pateikti - dažniausiai yra netenkinami.
Privatus konkurencijos teises įgyvendinimas mūsų šalyje netampa „visuotinai“ populiarus. Tam yra keletas priežasčių.
Iššūkiai įrodant civilinės atsakomybės sąlygas
Viena iš priežasčių - sudėtingas įrodinėjimo procesas. Žalos, kylančios iš konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo ieškinyje Lietuvoje turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos pagal Civilinio kodekso (CK) 6.246 straipsnį, t.y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuotoliai). Tad teikiant ieškinį dėl žalos, kylančios iš konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir bet kokiam kitam žalos ieškiniui dėl neteisėtų veiksmų (teisės aktų pažeidimo).
Pagal viešai prieinamą informaciją, Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2022 m. spręsta 15 bylų pagal pateiktus ieškinius dėl žalos atlyginimo už padarytus Konkurencijos įstatymo 5 ir (ar) 7 straipsnių ir (ar) Sutarties dėl ES veikimo 101 ir (ar) 102 straipsnių pažeidimus. Pusė jų kilo po Konkurencijos tarybos priimtų nutarimų, kad ūkio subjektas padarė konkurencijos teisės pažeidimą, t.y. civilinės bylos metu ieškovai galėjo remtis jau konstatuotais neteisėtais veiksmais ir įrodinėti tik kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu kitoje pusėje bylų – reikalinga buvo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Bendrosios kompetencijos teismams konkurencijos teisė tebėra naujovė, ir, priešingai nei administraciniai teismai, kurie sprendžia viešojo konkurencijos teisės įgyvendinimo bylas, nėra įprasta materialinės teisės šaka. Todėl privatūs asmenys, kurie remiasi priimtais konkurencijos priežiūros institucijos sprendimais dėl pažeidimo, yra kiek palankesnėje situacijoje, nes jiems sumažėja įrodinėjimo pareiga - netenka įrodinėti neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kas, atsižvelgiant į tai, kad konkurencijos teisės pažeidimas yra pats savaime sudėtingas procesas, yra didelis palengvinimas ieškovui bendrosios kompetencijos teismuose, retai turinčiuose iš minėtų konkurencijos teisės normų kylančių klausimų.
Pastebėtina, kad teismų praktikos analizė rodo, jog tais atvejais, kai ieškinys dėl žalos teiktas nesant konkurencijos priežiūros institucijos jau konstatuotam pažeidimui, visi ieškiniai buvo atmesti. Nepaisant to, įrodinėjant kitas civilinės atsakomybės sąlygas ieškovams kyla sunkumų ir dėl žalos (nuostolių) skaičiavimo bei jų dydžio, ir dėl priežastinio ryšio.
Ar ieškinys gali būti sėkmingas?
Kita priežastis yra žalos ieškinio sėkmės tikimybė. Priimant sprendimą dėl bet kokio bylinėjimosi tiek privatus subjektas, tiek teisininkai vertina tam tikras aplinkybes. Pirmiausia, pragmatiškai įvertinama, ar bylinėtis „apsimoka“: skaičiuojama galimo ginčo trukmė, atstovavimo, ekspertų darbo, vertimų, įrodymų surinkimo išlaidos, išlaidos žyminiam mokesčiui, kt. Ši suma turi būti mažesnė/ lygi galimai žalos, kurią prašoma atlyginti, sumai. Kitu atveju, privatus subjektas retai turės suinteresuotumą bylinėtis.
Antra, sprendžiant dėl ieškinio teikimo, vertinama, ar ieškinio tenkinimas yra tikėtinas, t.y. ar yra tikimybė, kad ieškinys bus tenkinamas. Tam įvertinti ieškoma atsakymų į tokius klausimus, ar tenkinti kiti panašūs ieškiniai, ar yra aiški teismų praktika svarbiais materialinės ar procesinės teisės aspektais, ar prieinami asmenys, turintys ekspertinių žinių, ar turimi įrodymai/ galima juos gauti, kt. Pagal šiuos aspektus sprendžiama, ar galima tinkamai pasiruošti bylinėjimuisi ir tikėtis ieškinio tenkinimo – žalos priteisimo.
Teismų praktikos analizė rodo, kad šiuo metu žalos, kylančios iš konkurencijos teisės pažeidimo, ieškinio sėkmės tikimybė yra maža. Pirmiausia, bylinėjimasis reikalauja didelių išlaidų, ginčas nuo ieškinio pateikimo iki galutinio teismo sprendimo trunka apie 5.5 metų. Tuo tarpu sėkmės istorijų (tenkintų ieškinių) yra vos keletas. Ginčo šalys taip pat susiduria su reikalingų teismo ekspertų, išmanančių konkurencijos teisę ir ekonomiką, trūkumu Lietuvoje. Be to, dalyje bylų bylos medžiaga ir teismo sprendimai yra konfidencialūs, kas apriboja galimybes suprasti teismų praktikos vystymąsi.
Status quo
Taigi, Lietuva turi su ES teise suderintus mechanizmus žalos ieškiniams. Žalos, kylančios iš konkurencijos teisės pažeidimų, ieškiniai yra kaip ir kiti žalos ieškiniai – jais reikalaujama įrodyti CK nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau konkurencijos teisės atveju civilinės atsakomybės sąlygų įrodymas tampa dideliu iššūkiu. Konkurencijos teisės pažeidimų, jų keliamos žalos, priežastingumo vertinimas turi savo specifiką, kylančią iš nacionalinių teisės normų suderinimo su ES teise ir praktika (Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d.). Pastaroji bendrosios kompetencijos teismams dar nėra įprasta, žinoma. Padėtį apsunkina ir tai, kad neturima teismo ekspertų besispecializuojančių konkurencijos ekonomikoje (kas yra įprasta Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, kitose šalyse). Dažnu atveju bylinėjantis pasitelkiami užsienio ekspertai, kas ženkliai didina bylinėjimosi kainą.
Dėl to, iš esamos teismų praktikos matome, kad iki šiol žalos ieškiniai labiau patrauklūs energetikos, kituose reguliuojamuose/ infrastruktūros reikalaujančiuose sektoriuose (pvz. aviacijos, telekomunikacijų, grynųjų pinigų inkasacija) veikiančioms įmonėms, t.y. turinčioms daugiau resursų ilgam bylinėjimuisi, bei esant ženklioms patirtos žalos (ieškiniu reikalaujamoms atlyginti) sumoms.
Tekstas parengtas pagal 2022 m. birželio 22 d. skaitytą pranešimą nuotoliniame renginyje, organizuotame ASCOLA Baltijos skyriaus kartus Brunelio ir Utrechto universitetais.
Prezentaciją (anglų k.) galima rasti čia:
Cituojant: Paukštė, R. ‘Antitrust Private Enforcement in Lithuania’ (Antitrust Private Enforcement: Why isn’t it working in the Baltic States and in Poland?) ASCOLA Baltic Chapter, online, 22 June 2022.
Foto: © Rita Paukštė, Palanga, 2022.