top of page

Valstybės pagalbos priemonės verslui karo, sankcijų ir energetikos kainų krizės kontekste

Karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai, Baltarusijai ir energetikos kainų kontekste ES ir valstybės narės ieško būdų kaip padėti verslui jų trumpalaikiuose poreikiuose ir ilgalaikės veiklos rezultatuose. Esamos ir planuojamos pagalbos schemos yra glaudžiai susijusios ir su platesnėmis ES iniciatyvomis – tokiomis kaip REPower EU, siekiančiomis ne tik suteikti įmonėms reikalingą likvidumą ir priegią prie kapitalo, bet ir spręsti ilgalaikes energetikos problemas, t.y. skatinti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą ir mažesnį energetikos išteklių vartojimą.


Valstybės pagalba ir jos taisyklės: paskirtis ir taisyklės


Valstybės pagalbos taisyklės yra mechanizmas, kylantis iš ES teisės, kuriuo kontroliuojama, kaip ir kam valstybė gali skirti valstybės biudžeto lėšas.


Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir kuri iškraipo konkurenciją bei veikia prekybą tarp ES valstybių narių.


Paprastai prieš teikiant paramą (subsidijų, išmokų, garantijų ar kitų priemonių forma), valstybė turi tokią paramą suderinti su Europos Komisija.


Valstybės pagalbos priemonių rūšys


Yra keletas pagrindinių valstybės pagalbos rūšių, nuo kurių priklauso, ar (ir kaip) schema turi būti suderinama su Europos Komisija:

1) Priemonės pagal Komisijos autorizuotas schemas, de minimis pagalba, pagalba patenkanti po išimčių reguliavimu – tokių priemonių nereikia atskirai derinti su Europos Komisija.

2) Priemonės pagal Europos Komisijos patvirtintas schemas (angl. framework) – valstybės narės prieš teikdamos paramą konkrečioms įmonėms turi gauti Europos Komisijos patvirtinimą, tačiau jis vyksta greičiau. Pavyzdžiui – valstybės narės teikė savo konkrečias priemonės pagal EK laikinąją sistemą dėl COVID-19 valstybės pagalbos. Nacionalines priemones pagal šią schemą, Europos Komisija yra patvirtinusi ir per parą.

3) Atskiros nacionalinės pagalbos priemonės – reikalauja Europos Komisijos patvirtinimo ir šiuo atveju taikoma pilna notifikavimo procedūra. Procesas gali trukti iki 6-12 mėn. ir ilgiau.


Priemonės rūšies atpažinimas yra svarbus, kad suprastume, kada pagalba yra teisėta, t.y. tinkamai suderinta su Europos Komisija, bei orientuotumėmės, kiek gali užtrukti vienos ar kitos priemonės suderinimas.


Valstybės pagalbos schemos karo, sankcijų ir energetikos kainų krizės kontekste


Tęsdama COVID-19 metu suformuotą praktiką patvirtinti ir taikyti laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuria valstybės turi greitesnį būdą pasitvirtinti savo nacionalines priemones, 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisija priėmė vadinamąją laikinąją valstybės pagalbos krizės kontekste schemą (angl. Temporary Crisis Framework). Schema galios iki 2023 m. kovo mėn. (tikėtina, kad bus pratęsta).


Šios schemos tikslas padėti ekonomikai Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste. Schema siekia suteikti reikiamo lankstumo valstybėms narėms greitai ir efektyviai suteikti pagalbos priemones. Schema leidžia šias priemones:

- Dotacijas (angl. grant) iki 2 milijonų eurų įmonėms, kurios buvo paveiktos karos ar sankcijų;

- Likvidumo priemones, tokias kaip garantijos, subsidijuojamas paskolas;

- Kompensacijas išaugusioms elektros energijos kainoms.


Be to, schema kelia tikslą skatinti energijos vartojimo mažinimą ir investicijas į mažesnį iškastinio kuro vartojimą. Šie tikslai tiesiogiai susiję su kita ES iniciatyva REPower EU. Tad tarp schemos leidžiamų priemonių taip pat yra:

- Pagalba tiesioginių dotacijų, ar grąžinamų priemokų, paskolų, garantijų ar mokesčių išimčių forma siekiant skatinti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą elektros gamybai ir šildymui bei energijos kaupimui – siejant šias priemones su REPower EU tikslais.

- Finansinės kompensacijos remiant įmonių pastangas mažinti elektros energijos vartojimą (pagal Reglamentą 1854/2022).


Šiai dienai Lietuva yra pateikusi ir suderinusi 5 schemas. Jos nukreiptos į pagalbą žemės ūkio sektoriuje veikiančias įmones, intensyvius energijos vartotojas (pvz. Gamybos įmones), mažas ir vidutines įmones. Jos turi teisę per administruojančias institucijas (pvz. Žemės ūkio ministeriją, INVEGA) gauti skirting paramą, tokią kaip tiesiogines dotacijas, subsidijuojamas paskolas, paskolų garantijas, kt. (žr. daugiau prezentacijoje apačioje).


Kokių leidžiamų pagalbos priemonių galima tikėtis ateityje?


Paskutiniai ES laikinosios krizės schemos papildymai rodo, kad siekiama skatinti intensijas mažinti energijos vartojimą ir investavimą į ateitį be iškastinio kuro. ES REPower EU iniciatyvos ir Reglamento 1854/2022 kontekste tai reiškia, kad nuo tokių trumpalaikių tikslų, kaip likvidumo ir prieigos prie kapitalo suteikimo, pereinama prie siekio, kad valstybės rengtų tokias priemones, kurios būtų nukreiptos į ilgalaikius sprendimus energetikos krizėje – mažinti energijos vartojimą ir investuoti į atsinaujinančią energetiką.


Tekstas iš dalies parengtas pagal pranešimą, skaitytą 2022m. gruodžio 5 d. TGS Baltic organizuotame nuotoliniame seminare „Where will the money flow: state aid and investments in energy, infrastructure and environment“ (anglų k.). Prezentaciją apie esamas valstybės pagalbos schemas krizės kontekste verslui rasite čia:

Paukste R_ State aid schemes_Crisis framework_ 05.12.2022
.pdf
Atsisiųsti PDF • 1.52MB

Cituojant: Paukštė, R. 'Existing State Aid Schemes to Assist Business" [Prezentacija], Where Will the Money Flow: State Aid and Investments in Energy, Infrastructure, and Environment, TGS Baltic, nuotolinis seminaras, 2022-12-05.


Visą vykusio seminaro įrašą galite peržiūrėti čia.


Foto: © Rita Paukštė, Praha, 2022.

Comments


bottom of page