Europos Komisija vis primena Lietuvai, kad geležinkelių transporto sektoriuje turėtų veikti konkurencija. 2017 m. „Lietuvos geležinkeliams“ skirta bauda už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, o praeitą savaitę Europos Komisija nurodė, kad Lietuvos geležinkelių linijų paskirstymo taisyklės yra diskriminuojančios.
Geležinkelių transporto sektorius yra vienas iš vadinamųjų tinklinių industrijų („network industries“), kuriose Europos Komisija aktyviai skatina liberalizavimą ir rinkos atvėrimą konkurencijai. Tačiau valstybės narės nėra linkusios skatinti atverti šio sektoriaus ir skatinti konkurencijos bei siekia šio sektoriaus likimo valstybės, o ne privataus sektoriaus, rankose.
Geležinkelių transporto sektoriaus liberalizavimas reiškia infrastruktūros valdymo bei operacijų (paslaugų) atskyrimą ir kūrimą sąlygų šioje rinkoje veikti ne vienai (dažniausiai viena ar kita forma valstybei priklausančiai) įmonei. 2019 m. Europos Komisijos sustabdytas Siemens-Alstom susijungimas sugrąžino diskusijas dėl konkurencijos tinklinėse industrijose bei parodė, kad, nepaisant liberalizacijos, visi iššūkiai dėl valstybei priklausančių įmonių, kurios valdo tiek infrastruktūrą, tiek operacijas, tebėra realūs. Tai iliustruoja Lietuvos pavyzdys.
2016 m. Europos Komisija nustatė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kai išmontavo geležinkelio ruožą, jungusį Lietuvą ir Latviją. Taip įmonė, kuri yra dominuojanti rinkoje (bei valdo infrastruktūrą), visiškai eliminavo galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti vadinamąją prieigos prie esminės infrastruktūros teise.
Lietuva apskundė Komisijos sprendimą, bet ES Bendrasis teismas atmetė Lietuvos ieškinį. Nors laukiama galutinio ES Teisingumo teismo sprendimo šioje byloje, Lietuvos šansai laimėti šį ginčą vertinami kukliai.
Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdymo ir kitų įmonių galimybe naudotis infrastruktūra klausimai taip pat yra susijęs ir su nustatytomis prioriteto naudotis infrastruktūra taisyklėmis.
2021 m. vasarį Europos Komisija pareikalavo, kad Lietuva tinkamai perkeltų Direktyvą dėl bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo. Šia direktyva nustatomos prioriteto taisyklės, pagal kurias infrastruktūros valdytojas („Lietuvos geležinkeliai“) turi paskirstyti geležinkelių linijas, kai infrastruktūra yra perpildyta. Europos Komisijos nuomone, Lietuvoje šios taisyklės neatitinka direktyvos ir yra diskriminacinės, t.y. palankesnės sąlygos įsitvirtinusiai geležinkelio įmonei („Lietuvos geležinkeliams“).
Taigi Lietuvoje geležinkelių rinka pradėta liberalizuoti jau stojant į ES, „Lietuvos geležinkelių“ veiklos išgrynintos, atskiriant infrastruktūros valdymą, keleivių ir krovinių vežimą, tačiau akivaizdu, jog sektorius turi rimtų konkurencijos problemų.
Apie jas plačiau iš ES konkurencijos teisės taikymo geležinkelių transporto sektoriuje perspektyvos rašiau prieš keletą metų publikuotame straipsnyje (anglų k.), su kuriuo susipažinti galima čia.
Foto: © Rita Paukštė, Vilnius, 2021.