Asmeninės vadovo atsakomybės instituto taikymas už konkurencijos teisės pažeidimus nėra naujas. Konkurencijos įstatyme sankcijos vadovams atsirado dar 2012 m. Tačiau tik paskutiniais metais pradėjome išgirsti, kad asmeninės sankcijos vadovams pritaikytos.
Pagal Tarybos informaciją, 2020 m. teismų sprendimų laukia 16 asmenų. Vadovų asmeninė atsakomybė turi rimtas pasekmes tiek įmonei, kuri pripažinta padariusi pažeidimą, tiek pačiam vadovaujančiam asmeniui. Įmonė ne tik turi sumokėti baudą už pažeidimą, bet ir ieškoti kito vadovo, o jei jis/ ji buvo ir valdymo organų nariu – kito nario/narės. Pačiam asmeniui tai reiškia negalėjimą tęsti profesinės veiklos ne tik įmonėje padariusioje pažeidimą, bet ir eiti vadovaujamų pareigų (įskaitant ir valdymo organus) kituose viešojo ar privataus sektoriaus ūkio subjektuose.
Kadangi dėl sankcijos skyrimo vadovui kreipiamasi tik tada, kai baigiasi bylinėjimasis dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo nustatyta, kad ūkio subjektas pažeidė konkurencijos taisykles (o tokie ginčai dažnai trunka apie 4 metus), tik dabar sulaukėme pirmųjų galutinių teismų sprendimų dėl vadovų atsakomybės. Šiuo metu jau išryškėjo esminiai vadovų atsakomybės taikymo aspektai, kurie nebuvo iki galo aiškūs.
Asmeninė vadovų atsakomybė – iš kur ir kaip?
Sankcijos ne tik ūkio subjektams (įmonėms) už konkurencijos teisės pažeidimus, bet ir jų vadovams nėra tik Lietuvos praktika. Jos taikomos ir kitose ES šalyse, kaip papildoma priemonė kovoti prieš nesąžiningą konkurenciją rinkose ir skatinti vadovus rimčiau kontroliuoti jų vadovaujamose bendrovėse vykstančius procesus, galinčius turėti įtakos konkurencijai.
Konkurencijos įstatymas numato, kad įmonės vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Taip pat gali būti skiriama bauda iki 14 481 eurų. Atsakomybė gali būti taikoma ir vadovams, kurie nutraukė darbo santykius su įstatymą pažeidusia įmone.
Vadovai, kuriems pritaikyta atsakomybė, skelbiami viešai. Seimui yra pateiktas Konkurencijos įstatymo pakeitimai, numatantys, kad informacija apie vadovus, kuriems pritaikytos sankcijos už vadovaujamų įmonių padarytus konkurencijos teisės pažeidimus, būtų prieinama juridinių asmenų registre. Šiuo metu vadovų, kuriems tebegalioja teismų skirtos asmeninės sankcijos, pavardės yra skelbiamos Konkurencijos tarybos svetainėje.
Vadovų atsakomybės taikymo praktiniai aspektai
1. Kada Taryba kreipsis į teismą dėl vadovo atsakomybės taikymo?
Konkurencijos taryba dėl sankcijos vadovui įmonės, kuri pažeidė Konkurencijos įstatymą, taikymo turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, t.y. atsakomybę taiko ne pati - dėl jos sprendžia teismas. Toks kreipimasis galimas, kai įsigalioja galutinis sprendimas dėl nustatymo pažeidimo.
Tai, ar Konkurencijos tarybos nutarimas dėl nustatyto ūkio subjekto pažeidimo yra skundžiamas ar ne, turi tiesioginės įtakos, kada atsiras vadovo atsakomybės taikymo klausimas.
Jei Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo konstatuotas įmonės padarytas pažeidimas, neskundžiamas, tai Taryba kreipsis į teismą iškart po jo įsigaliojimo.
Jei jos nutarimas yra apskundžiamas, vadovo atsakomybės klausimas iškils tik tada, kai baigsis teisminiai ginčai dėl nutarimo ir jis nebus panaikintas. Kaip minėta, konkurencijos ginčai yra ilgi (apie 4 ir daugiau metų iki galutinio teismo sprendimo), tad vadovų atsakomybės klausimas šiam laikotarpiui iš esmės yra atidedamas.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad terminas Konkurencijos tarybai kreiptis į teismą dėl sankcijų vadovams prasideda tą dieną, kai institucijos nutarimas dėl sankcijų ūkio subjektams įsiteisėja konkrečios įmonės atžvilgiu, nepaisant to, kad kiti pažeidimo dalyviai apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą.
Tai viena naujesnių savo nutarčių patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Taryba pateikė prašymą skirti asmenines sankcijas trijų įmonių, sudariusių draudžiamą susitarimą vadovams, tačiau LVAT paliko galioti sankciją vadovei tik tos įmonės, kuri skundė Tarybos nutarimą dėl pažeidimo ir laikė, kad dėl kitų dviejų įmonių, kurios neskundė Tarybos nutarimo, vadovų Taryba turėjo pateikti prašymą, nelaukdama kaip baigsis ginčas su skundusia įmone.
Nėra pagrindo tikėtis, kad Taryba dar kartą padarys klaidą ir praleis terminą pateikti prašymą dėl vadovo atsakomybės taikymo. Tad nereikėtų remtis tuo, kad kitų įmonių (su kuriomis sudarytas kartelis) bylinėjimasis kaip nors apsaugos įmonę ir jos vadovą. Jei vienas iš konkurentų, kuris sudarė draudžiamą susitarimą, skundžia Tarybos nutarimą, o kitas ne, pastarajai nutarimas įsigalios per 30 dienų, ir Taryba po jo įsigaliojimo gali iškart prašyti ir sankcijos šios įmonės vadovui.
2. Kokią sankciją gali gauti vadovas?
Neseniai LVAT paaiškino keletą svarbių aspektų dėl vadovų asmeninės atsakomybę nustatančių nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Pirma, Konkurencijos įstatymas numato pagrindinę ir papildomą sankciją vadovams.
1) Pagrindinė - teisės nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu apribojimas;
2) Papildomas - bauda iki 14 481 EUR.
Pagal LVAT išaiškinimą įstatymas nereikalauja taikyti abi sankcijas – ir pagrindinę ir papildomą. Nors gali būti skiriamos abi, tačiau gali būti skiriama tik pagrindinė arba tik papildoma.
Antra, sankcijos vadovams yra taikomos Konkurencijos įstatymo nustatytose ribose. Konkurencijos įstatymas nustato aukštutinę ir žemutinę sankcijų ribas (pagrindinės nuo 3 iki 5 m.; papildomos nuo 0 iki 14481 eur). Tai yra įstatymo leidėjo valia ir teismas neturi diskrecijos jų keisti. Šiame kontekste LVAT išaiškino, kad skiriant sankciją vadovui turi būti laikomasi šių įstatymo leidėjo nustatytų ribų, o švelnesnė sankcija, nei šios nustatytos ribos, yra išimtis, o ne taisyklė.
Tačiau LVAT taip pat pabrėžia, jog, remiantis teisinės valstybės principu, Konstitucija ir Konkurencijos įstatymu jam suteiktomis teisėmis, gali būti skiriama švelnesnė sankcija, bet tik esant ypatingoms aplinkybėms.
3. Galima gynyba nuo sankcijos ir jos dydžio
Vadovai turi galimybę įrodyti, kad Tarybos prašomos sankcijos yra neproporcingos ir mažintinos.
Konkurencijos įstatymo 41 str. 5 d. numato, kad teismas, skirdamas sankcijas, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgti į įmonės padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, vadovo prisidėjimo prie įmonės padaryto pažeidimo pobūdį, vadovo elgesį Tarybai atliekant tyrimą ir kitas aplinkybes (sąrašas nėra baigtinis).
Šios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio. LVAT vertina susijusias aplinkybes, ir teismų praktika rodo, kad yra linkęs atsižvelgti į argumentus ir aklai netaiko Konkurencijos tarybos siūlomų sankcijų dydžių.
Pavyzdžiui, vienoje paskutinių bylų LVAT mažino Tarybos siūlytą ketverių metų terminą apriboti teisę užimti vadovaujančias pareigas iki trejų metų. Taip pat 2019 m. LVAT skyrė švelnesnes sankcijas nei prašė Taryba bei pritaikė išimtį – įvertinęs aplinkybes skyrė švelnesnes sankcijas nei numato įstatymas.
Taigi asmeninių sankcijų vadovams už jų vadovaujamų bendrovių pažeidimus taikymas tampa nuoseklia Konkurencijos tarybos praktika. Tad sprendimas skųsti Tarybos nutarimus, kuriais konstatuotas įmonės pažeidimas, turi įtakos ne tik įmonės, bet ir vadovų atsakomybės atsiradimui ir taikymui. Administracinių teismų praktika parodo, kad sankcijos vadovams bus taikomos įstatymo nustatytose ribose ir jų švelninimas yra galimas tik esant ypatingoms aplinkybėms. Tačiau taip pat pažymėtina, kad teismai yra linkę vertinti Konkurencijos tarybos prašymus ir atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes, jei tokių yra, bei skirti proporcingas sankcijas.
Apie tam tikrus įmonių vadovų atsakomybės aspektus galima paskaityti ir mano senesniame komentare vz.tl
Foto: © Edita Griguolienė, Plungė, 2021